Dešimties žmonių biuro planas pradedamas ne nuo baldų katalogo, o nuo trijų klausimų: kiek žmonių vienu metu būna biure, kokį darbą jie dirba ir kiek kartų per dieną jiems reikia pasikalbėti netrukdant kitiems. Atsakymai į juos lemia zonų skaičių, o zonos – baldų sąrašą.
Mažos komandos dažnai daro priešingai: nusiperka dešimt vienodų stalų, sustato juos palei sienas ir tik tada pastebi, kad nėra kur paskambinti klientui.
Kiek darbo vietų iš tikrųjų reikia
Darbo vietų skaičius šiandien retai sutampa su darbuotojų skaičiumi. Jei komanda dirba mišriu režimu ir vienu metu biure būna septyni žmonės iš dešimties, aštuonios nuolatinės vietos ir dvi lanksčios dažnai tarnauja geriau nei dešimt vienodų.
Tai nustatoma paprastai – dvi savaites fiksuojant, kiek žmonių faktiškai atėjo kiekvieną dieną. Sutaupytas plotas nelieka tuščias: jis tampa pasitarimų kampu ar tylia zona, kurių mažiems biurams trūksta labiausiai.
Planuojant plotą, Lietuvoje dažnai remiamasi orientaciniu maždaug 6 kvadratinių metrų vienai kompiuterizuotai darbo vietai rodikliu. Į jį įeina ne tik stalas ir kėdė, bet ir erdvė atsitraukti bei praeiti.
Keturios zonos net ir mažame plote
Net 80–100 kvadratinių metrų biure verta išskirti keturias funkcijas: susikaupimo, bendradarbiavimo, pokalbių ir poilsio. Jos nebūtinai reiškia atskirus kambarius – pakanka aiškių ribų.
- Darbo zona. Stalai grupuojami po du ar keturis, monitoriai statomi statmenai langui, kad neatsispindėtų šviesa.
- Pasitarimų vieta. Stalas šešiems–aštuoniems žmonėms; mažoje komandoje jis dažnai naudojamas ir pietums.
- Pokalbių vieta. Kabina ar bent pertvaromis atitverta kėdė skambučiams – daiktas, kurio poreikis pastebimas tik jo neturint.
- Poilsio kampas. Sofa ar pora fotelių toliau nuo darbo stalų.
Zonas skirti padeda spintos, lentynos, augalai ir pertvaros. Atvira lentyna tarp darbo ir poilsio zonų kartu yra ir daiktų laikymo vieta, ir vizuali riba, ir šioks toks garso barjeras.
Stalai: matmenys, kurie nulemia komfortą
Standartinis darbo stalviršis dirbant su vienu ar dviem monitoriais yra 160 × 80 cm; mažesnėms patalpoms tinka 140 × 70 cm. 80 cm gylis leidžia pastatyti monitorių ištiestos rankos atstumu ir dar palikti vietos klaviatūrai bei dokumentams.
Aukštis – atskiras klausimas. Fiksuoto aukščio stalai pagal europinį standartą EN 527-1 gaminami maždaug 74 cm aukščio, tačiau toks aukštis patogus tik daliai žmonių. Todėl bent pusę darbo vietų verta įrengti su keičiamo aukščio stalais – jie tinka ir 160, ir 195 cm ūgio darbuotojui bei leidžia dalį dienos dirbti stovint.
Mažose įmonėse baldai biurui dažniausiai perkami etapais, tad naudinga iš karto pasirinkti seriją, kurią gamintojas tieks ir po metų. Trys papildomi stalai, kurie skiriasi atspalviu ir kojų forma, tvarkingą biurą akimirksniu paverčia sudurstytu.
Mažiau žinomas dalykas: stalų išdėstymas lango atžvilgiu veikia ne tik akis, bet ir nuotaiką. Darbo vietos, nuo kurių matyti langas, vertinamos geriausiai, todėl arčiau langų verta statyti nuolatines vietas, o spintas, spausdintuvą ir pasitarimų kampą kelti gilyn į patalpą, kur dienos šviesos mažiau. Ten jie niekam jos neatima.
Praėjimai ir atstumai
Tarp stalų eilių ir pagrindiniuose takuose reikia palikti ne mažiau kaip 90 cm, o ten, kur žmonės sėdi nugaromis vienas į kitą, – apie 180 cm tarp stalų kraštų. Tiek reikia, kad abu galėtų atsitraukti kėdes nesusidurdami.
Planą patogu patikrinti dar prieš perkant: ant grindų dažytojo juosta pažymimi būsimų stalų kontūrai ir pabandoma tarp jų pavaikščioti. Penkiolika minučių su juostos ritinėliu parodo daugiau nei valanda prie brėžinio.
Ką patikrinti prieš užsakant
Prieš patvirtinant užsakymą verta pereiti trumpą sąrašą:
- Ar kiekviena darbo vieta turi elektros lizdų ir ar laidai nesidriekia per taką?
- Ar numatyta, kur kabės viršutiniai drabužiai ir kur stovės spausdintuvas?
- Ar daiktų laikymo vietos užteks – bent viena rakinama spintelė ar stalčių blokas kiekvienam darbuotojui?
- Ar kėdės turi reguliuojamą sėdynės gylį, juosmens atramą ir porankius?
- Ar pasitarimų vietoje numatytas ekranas ir jo laidai?
- Ar yra bent keli garsą sugeriantys paviršiai – pertvaros, plokštės, kilimas?
Šeštas punktas dažniausiai paliekamas „vėlesniam laikui“, nors triukšmas atviroje erdvėje – pirmas dalykas, kuriuo darbuotojai pasiskundžia.
Biudžetas: kur taupyti neverta
Biuro baldų biudžete didžiausią dalį racionalu skirti tam, su kuo žmogus liečiasi aštuonias valandas per dieną, – kėdei ir stalui. Spintų, lentynų ir pasitarimų stalo kokybė taip pat svarbi, bet jų trūkumai nejaučiami nugara.
Verta įvertinti ir garantiją bei atsarginių dalių prieinamumą. Kėdės dujinis amortizatorius ar ratukai po kelerių metų intensyvaus naudojimo susidėvi, ir galimybė juos pakeisti prailgina viso baldo tarnavimo laiką. Specializuoti tiekėjai, kaip „AJ Produktai“, paprastai nurodo, kokiam naudojimo intensyvumui gaminys skirtas, – į šį parametrą verta žiūrėti atidžiau nei į nuotrauką.
Gerai suplanuotas biuras nėra tas, kuris gražiai atrodo įkurtuvių dieną. Tai tas, kuriame po metų priėmus vienuoliktą darbuotoją pakanka pristatyti vieną stalą.