Kodėl termopastos keitimas tampa būtinybe
Pastebėjote, kad jūsų kompiuteris pradėjo triukšmauti kaip reaktyvinis lėktuvas, o procesoriaus temperatūra viršija 80 laipsnių net naršant internete? Greičiausiai termopasta jau seniai išseko savo resursą. Vilniuje, kur vasaros metu butų temperatūra gali siekti 28-30 laipsnių, šiluminės problemos tampa ypač aktualios. Daugelis žmonių mano, kad termopastos keitimas – tai kažkas sudėtingo, reikalaujančio specialių įgūdžių. Tiesą sakant, tai viena paprasčiausių kompiuterio priežiūros procedūrų, kurią atlikti gali bet kas, turintis šiek tiek kantrybės ir dėmesio detalėms.
Termopasta – tai speciali medžiaga, užtikrinanti efektyvų šilumos perdavimą tarp procesoriaus ir aušintuvo. Laikui bėgant ji išdžiūsta, sukietėja arba tiesiog praranda savo savybes. Tai ypač aktualu senesniems kompiuteriams – jei jūsų įrenginiui jau 3-4 metai ir termopasta niekada nebuvo keista, tikėtina, kad ji jau nebeatlieka savo funkcijos tinkamai. Vilniaus klimatas su santykinai drėgnu oru ir temperatūros svyravimais tik pagreitina šį procesą.
Kas jums tikrai reikės darbo pradžiai
Prieš pradedant bet kokius darbus, būtina pasirūpinti tinkamomis priemonėmis. Gera žinia ta, kad daugumą reikalingų dalykų galite įsigyti Vilniuje – tiek didžiosiose elektronikos parduotuvėse, tiek specializuotose kompiuterių komponentų krautuvėlėse Žirmūnuose ar Karoliniškėse. Štai ką tikrai reikės turėti:
Pirmiausia – kokybišką termopastą. Rinkoje rasite daugybę variantų nuo 3 iki 30 eurų. Pradedantiesiems puikiai tiks vidutinės klasės termopasta, tokia kaip Arctic MX-4 ar Noctua NT-H1. Jos kainuoja apie 7-10 eurų ir užteks keliems keitimams. Venkite pigių kinų gamintojų produktų – sutaupysite 2 eurus, bet rizikuojate gauti pastą, kuri veiks prasčiau nei jau išdžiūvusi senoji.
Taip pat prireiks izopropilo alkoholio (bent 90% koncentracijos) ir bezpūkių servetėlių arba kosmetinių vatinių pagaliukų. Izopropilo alkoholį galite rasti vaistinėse Vilniuje, nors kartais tenka paieškoti – ne visose jis būna. Alternatyva – specialūs termopastos valiklio skysčiai, bet tai papildoma išlaida, kuri ne visada būtina.
Atsuktuvas – dažniausiai kryžminis, nors kai kuriems nešiojamiems kompiuteriams gali prireikti ir Torx tipo. Jei neturite, investuokite į normalų atsuktuvo rinkinį – ateityje tikrai pravers. Dar vienas naudingas daiktas – antistatinė apyrankė, nors jei dirbsite atsargiai ir periodiškai liesdami nepadengtą metalinį paviršių (pavyzdžiui, radiatorių) išlydysite statinę elektros įkrovą, galite apsieiti ir be jos.
Stacionaraus kompiuterio termopastos keitimo procesas
Pradėkime nuo stacionarių kompiuterių, nes jie paprastai yra draugiškesni pradedantiesiems. Pirmiausia visiškai išjunkite kompiuterį ir atjunkite maitinimo laidą. Tai gali skambėti akivaizdžiai, bet patikėkite – žmonės kartais pamiršta net šį bazinį saugumo reikalavimą. Palaukite bent 10-15 minučių, kad komponentai atvėstų, jei kompiuteris buvo įjungtas.
Nuimkite šoninį korpuso dangtelį. Daugumoje šiuolaikinių korpusų tai daroma atsukant kelis varžtus gale arba tiesiog atleidžiant specialius fiksatorius. Dabar turite rasti procesorių – jis bus po dideliu aušintuvu su ventiliatoriumi. Štai čia prasideda įdomiausia dalis.
Pirma reikia atjungti aušintuvo ventiliatoriaus maitinimo laidą iš motininės plokštės. Jis paprastai žymimas „CPU_FAN” arba panašiai. Tada atsargiai nuimkite patį aušintuvą. Čia svarbu žinoti, kokio tipo tvirtinimas naudojamas. Intel procesorių aušintuvai dažnai turi keturis plastikinių kaiščių tvirtinimus – juos reikia pasukti prieš laikrodžio rodyklę ir švelniai patraukti į viršų. AMD sistemose dažnai naudojamas metalinis rėmelis su svirtimi – čia reikia atlaisvinti svirties fiksatorių ir pakelti ją.
Kai aušintuvas nuimtas, pamatysite procesorių su sena termopasta. Ji gali atrodyti išdžiūvusi, suskeldėjusi arba tiesiog tamsiai pilka. Dabar imkite vatinį pagaliuką, suvilgykite jį izopropilo alkoholiu ir atsargiai, bet kruopščiai nuvalykite visą seną pastą nuo procesoriaus paviršiaus. Tai pats svarbiausias etapas – paviršius turi būti idealiai švarus. Kartais tenka patrinti gana stipriai, ypač jei pasta jau seniai sukietėjusi. Nepamirškite nuvalyti ir aušintuvo pagrindo, kuris liečiasi su procesoriumi.
Kai abu paviršiai švarus ir sausas (palaukite minutę, kad alkoholis visiškai išgaruotų), atėjo laikas užtepti naują termopastą. Čia prasideda amžini ginčai – kiek tepti ir kaip? Iš tiesų, metodų yra keletas, bet pradedantiesiems rekomenduoju klasikinį „žirnio” metodą. Išspauskite termopastos kiekį, lygų maždaug žirnio dydžiui, tiesiai į procesoriaus centrą. Kai pritvirtinsite aušintuvą, pasta pati pasiskirstys tolygiai dėl spaudimo.
Nešiojamų kompiuterių specifika ir iššūkiai
Nešiojamieji kompiuteriai – tai visai kita istorija. Jei stacionaraus kompiuterio ardymas yra kaip konstruktoriaus rinkimas, tai nešiojamojo – kaip laikrodžio mechanizmo remontas. Bet nenusiminkite – tai vis tiek įmanoma, tiesiog reikia daugiau kantrybės ir atsargumo.
Vilniuje yra nemažai žmonių, kurie bijo liesti savo nešiojamuosius, manydami, kad bet koks įsikišimas automatiškai panaikina garantiją. Tai ne visada tiesa – daugelis gamintojų leidžia atidaryti kompiuterį ir pakeisti termopastą, nebent specialiai ant varžtų yra garantiniai lipdukai. Bet jei jūsų įrenginiui jau pasibaigė garantija, tuomet tikrai neturite ko bijoti.
Pirmiausia reikia nuimti apatinį dangtį. Čia gali prireikti išsukti visus matomus varžtus, bet atsiminkite – kai kurie gamintojai mėgsta slėpti varžtus po guminėmis kojelėmis arba lipdukais. Asus, Lenovo ir HP nešiojamiesiems dažnai reikia išsukti 8-12 varžtų. Kai visi varžtai išsukti, švelniai plastikine plokštele (ar net sena kredito kortele) atskirsite dangtelį nuo korpuso – jis laikomas plastmasiniais fiksatoriais, kurie gali garsiai spragtelėti. Tai normalu, tik darykite atsargiai, kad jų nesulaužytumėte.
Nešiojamuosiuose procesorius ir vaizdo plokštė (jei tokia yra) dažnai aušinami viena šiluminio vamzdžio sistema. Tai reiškia, kad termopastą reikės keisti keliose vietose. Prieš nuimdami aušinimo sistemą, būtinai nufotografuokite arba užsirašykite, kurie varžtai ir kokia tvarka buvo sukti – daugelyje nešiojamųjų varžtai turi būti atlaisvinami tam tikra seka, kad išvengtumėte motininės plokštės deformacijos.
Dar vienas svarbus niuansas – nešiojamuosiuose termopasta dažnai būna ne tik ant procesoriaus, bet ir ant vaizdo lustų, kartais net ant VRM (įtampos reguliavimo modulių). Nepamirškite nuvalyti ir atnaujinti pastos visose šiose vietose. Kai kurie gamintojai naudoja ne termopastą, o specialius termopagalvius – juos taip pat galite pakeisti pasta, paprastai rezultatai būna net geresni.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per dešimtmetį, kiek teko stebėti žmonių bandymus keisti termopastą, pastebėjau kelias kartojančias klaidas. Pirmoji ir dažniausia – per daug termopastos. Žmonės mano, kad kuo daugiau, tuo geriau. Realybė yra priešinga – perteklinė pasta veikia kaip izoliatorius, o ne šilumos laidininkas. Jei pasta išsispaudė iš procesoriaus kraštų, kai pritvirtinote aušintuvą, tai tikras ženklas, kad užtepėte per daug.
Antra klaida – nepakankamas senojo sluoksnio valymas. Matau, kaip žmonės palieka senąją pastą ir tiesiog užtepa naują viršuje. Tai visiškai netinkamas būdas. Turi būti švaru iki blizgančio metalo ar silikono paviršiaus. Jei sena pasta labai sukietėjusi ir sunkiai valosi, galite šiek tiek pašildyti procesorių – įjunkite kompiuterį kelioms minutėms (su senu aušintuvu), tada išjunkite ir kol dar šilta, bandykite valyti. Pasta bus minkštesnė.
Trečia problema – netinkamas aušintuvo montavimas. Kai kurie žmonės per stipriai veržia varžtus, kiti – per silpnai. Per stiprus veržimas gali deformuoti motininę plokštę ar net pažeisti procesorių, per silpnas – palikti oro tarpus tarp aušintuvo ir procesoriaus. Varžtus reikia veržti kryžiuoju būdu (kaip automobilių ratus) ir tik tiek, kiek reikia, kad aušintuvas tvirtai laikytųsi, bet be pernelyg didelio spaudimo.
Dar viena klaida, būdinga būtent Vilniaus gyventojams – skubėjimas. Žmonės pradeda darbus vakare po darbo, nori greitai baigti ir eiti miegoti. Termopastos keitimas nėra lenktynės. Geriau skirti valandą ar pusantros ramiai, kruopščiai atlikti darbą, nei skubėti ir paskui stebėtis, kodėl temperatūros nepagerėjo arba dar blogiau – kodėl kompiuteris nebeįsijungia.
Temperatūrų testavimas ir rezultatų vertinimas
Kai viskas surinkta atgal, atėjo laikas patikrinti, ar jūsų pastangos davė rezultatų. Įjunkite kompiuterį ir iš karto stebėkite temperatūras. Tam galite naudoti nemokamas programas kaip HWMonitor, Core Temp ar Open Hardware Monitor. Jos rodo realaus laiko temperatūras visų kompiuterio komponentų.
Ramybės būsenoje (kai tik naršote internete ar dirbate su dokumentais) procesoriaus temperatūra turėtų būti 30-45 laipsniai. Jei matote 50-60 laipsnių ramybės būsenoje, kažkas ne taip – galbūt nepakankamas termopastos kiekis, galbūt aušintuvas netvirtai priglaudas arba ventiliatorius nesisuka tinkamai.
Dabar reikia išbandyti apkrovos metu. Galite paleisti kokį nors reiklų žaidimą arba naudoti specialias testavimo programas kaip Prime95 ar AIDA64 (pastaroji turi nemokamą bandomąją versiją). Stebėkite temperatūras 15-20 minučių. Šiuolaikiniams procesoriams normalu pasiekti 70-80 laipsnių pilnos apkrovos metu, ypač vasarą Vilniuje, kai kambario temperatūra 25-28 laipsniai. Jei temperatūros viršija 85-90 laipsnių, tai jau problema.
Palyginkite su ankstesnėmis temperatūromis (jei jas užsifiksavote prieš keitimą). Paprastai po termopastos keitimo temperatūros nukrenta 10-20 laipsnių, kartais net daugiau, jei sena pasta buvo tikrai prasta. Jei pokytis minimalus arba jo nėra, verta dar kartą patikrinti, ar viskas gerai sumontuota.
Dar vienas svarbus dalykas – ventiliatorių triukšmas. Jei temperatūros sumažėjo, ventiliatoriai nebeprivalo suktis maksimaliu greičiu, todėl kompiuteris turėtų dirbti tyliau. Jei triukšmas liko toks pat, galbūt ventiliatoriai užteršti dulkėmis (jas irgi verta išvalyti, kol kompiuteris išardytas) arba jų guoliai jau susidėvėję.
Kada geriau kreiptis į specialistus
Nors termopastos keitimas nėra sudėtinga procedūra, yra situacijų, kai savarankiškas darbas gali būti rizikingas. Jei turite labai brangų žaidimų kompiuterį su vandeninio aušinimo sistema, geriau pirma kartą pasižiūrėti, kaip tai daro profesionalai. Vandeninis aušinimas turi savo specifiką – reikia ne tik pakeisti termopastą, bet ir patikrinti skysčio lygį, žarnelių būklę, siurblio veikimą.
Taip pat jei jūsų nešiojamasis kompiuteris yra ypač kompaktiškas ultrabook tipo (kaip MacBook, Dell XPS ar panašūs), ardymas gali būti itin sudėtingas. Kai kuriuose modeliuose aušinimo sistema pritvirtinta taip, kad ją nuimant rizikuojate pažeisti kitus komponentus. Tokiais atvejais, jei neturite patirties, geriau aplankyti kokį nors servisą Vilniuje – jų yra nemažai, ir termopastos keitimas paprastai kainuoja 15-25 eurus, kas nėra didelė kaina už ramybę.
Dar viena situacija – jei kompiuteris vis dar garantijoje ir ant varžtų yra garantiniai lipdukai. Nors Lietuvos teisė saugo vartotojų teises ir garantija neturėtų būti panaikinta vien dėl to, kad atidarėte kompiuterį, praktikoje su kai kuriais pardavėjais gali kilti ginčų. Jei garantija dar galioja ir kompiuteris perkaitsta, geriau kreiptis pagal garantiją – tegul patys keičia pastą.
Praktiniai patarimai ilgalaikei priežiūrai
Termopastos keitimas nėra vienkartinis dalykas. Priklausomai nuo naudojimo intensyvumo ir sąlygų, pastą reikėtų keisti kas 2-4 metus. Vilniuje, kur vasaros būna gana karštos, o daugelis gyvena butuose be kondicionierių, termopasta gali išdžiūti greičiau – ypač jei kompiuteris dažnai dirba aukštose temperatūrose.
Vienas paprastas būdas stebėti, kada laikas keisti pastą – sekti temperatūrų tendencijas. Įsidiekite programą, kuri fiksuoja temperatūras, ir kas kelis mėnesius pasižiūrėkite, ar jos nekyla. Jei pastebite, kad per metus ramybės temperatūra pakilo 5-10 laipsnių, nors kompiuteris išvalytas nuo dulkių, tai ženklas, kad pasta jau nebetarnauja taip gerai.
Dulkių valymas irgi labai svarbus. Net su geriausia termopasta kompiuteris perkaistų, jei aušintuvo radiatorius užsikimšęs dulkėmis. Vilniuje, ypač jei gyvenate prie judrios gatvės ar šalia statybų, dulkių kaupiasi ypač greitai. Bent kartą per pusmetį atidarykite kompiuterį ir išpūskite dulkes suslėgtu oru (galite nusipirkti specialių balionėlių arba naudoti dulkių siurblį pūtimo režimu, tik ne per arti komponentų).
Dar vienas niuansas – kambario ventiliacija. Jei jūsų kompiuteris stovi uždaroje erdvėje, kur oras nesikeitą, jis natūraliai veiks aukštesnėse temperatūrose. Vasarą Vilniuje, kai lauke 30 laipsnių, o kambaryje 28, kompiuteriui tikrai nesaldžiai. Bent minimalus oro judėjimas (atidarytas langas, ventiliatorius) gali sumažinti temperatūras 3-5 laipsniais.
Ką daryti, kai viskas atlikta, bet problemos lieka
Pakeičiau termopastą, viskas atrodo gerai, bet temperatūros vis tiek aukštos – tokių situacijų pasitaiko. Pirmas dalykas, ką reikia patikrinti – ar ventiliatorius tikrai veikia ir ar jis sukasi pakankamai greitai. Kartais po ardymo žmonės pamiršta prijungti ventiliatoriaus laidą arba prijungia ne prie to lizdo, ir ventiliatorius sukasi minimaliu greičiu.
Antra galimybė – aušintuvas per silpnas jūsų procesoriui. Jei turite galingą procesorių (pavyzdžiui, Intel i7 ar i9, AMD Ryzen 7 ar 9) ir naudojate standartinį, su procesoriumi komplekte ėjusį aušintuvą, jis tiesiog gali neįveikti šilumos. Tokiu atveju verta pagalvoti apie galingesnio aušintuvo įsigijimą. Vilniuje galite rasti gerų variantų nuo 30 eurų – tai gali būti geresnė investicija nei nuolatinis kompiuterio perkaitimas.
Trečia priežastis – pats procesorius gali būti per daug įkaitęs dėl per aukštos įtampos. Jei kas nors anksčiau bandė „overclock’inti” procesorių (padidinti jo darbo dažnį), bet neoptimizavo įtampos, procesorius gali generuoti per daug šilumos. Tokiu atveju reikia eiti į BIOS nustatymus ir grąžinti viską į gamyklinius nustatymus.
Galiausiai, jei kompiuteriui jau daug metų, gali būti, kad pats aušintuvo radiatorius jau nebeefektyvus – šiluminio vamzdžio skystis išgaravęs, aliuminio plokštelės deformuotos ar užsikimšusios taip, kad dulkių nepašalinsi. Tokiu atveju padės tik naujo aušintuvo įsigijimas.
Dar viena retesnė, bet įmanoma problema – procesorius gali būti netinkamai įstatytas į lizdą. Tai labiau aktualu AMD sistemoms su PGA tipo procesoriais (kur kontaktai yra ant procesoriaus). Jei bent vienas kontaktinis kojelis sulenktas, procesorius gali veikti, bet ne optimaliai, ir kartu generuoti daugiau šilumos. Patikrinti tai galima tik išėmus procesorių ir apžiūrėjus jį bei lizdą.
Kartais problema slypi ne aparatūroje, o programinėje įrangoje. Virusai, kriptovaliutų kasimo programos, kurios veikia fone be jūsų žinios, ar tiesiog per daug paleistų programų gali versti procesorių dirbti pilna galia net ramybės būsenoje. Verta patikrinti užduočių tvarkytuvę (Task Manager) ir pasižiūrėti, ar nėra procesų, kurie naudoja daug procesoriaus resursų be priežasties.
Taigi, termopastos keitimas – tai tik viena dalis bendros kompiuterio priežiūros. Tai svarbi dalis, kuri gali žymiai pagerinti įrenginio veikimą ir pratęsti jo tarnavimo laiką, bet ne visagalė. Svarbu žiūrėti į kompiuterį kaip į sistemą, kur visi elementai turi veikti kartu. Švarus radiatorius, veikiantys ventiliatoriai, gera termopasta, tinkama ventiliacija – visa tai kartu užtikrina, kad jūsų kompiuteris dirbtų stabiliai ir tyliai net karščiausiomis Vilniaus vasaros dienomis.
Jei po termopastos keitimo temperatūros sumažėjo, ventiliatoriai nutilo, o kompiuteris vėl dirba sklandžiai – sveikinu, jūs sėkmingai atlikote vieną svarbiausių kompiuterio priežiūros procedūrų. Dabar žinote, kad tai nėra raketų mokslas, ir ateityje galėsite tai padaryti patys, sutaupydami pinigų ir laiko. O jei kas nors nepavyko – nebijokite, tai normalu mokantis. Svarbiausia, kad nebandėte prievarta – jei kažkas neina, geriau sustokite, pasiskaičiukite dar kartą arba kreipkitės pagalbos. Kompiuterių komponentai gana atlaidūs, bet tik iki tam tikros ribos.
