Pastarieji metai aiškiai parodė, kad energetinis saugumas ir patikimas ryšys nėra savaime suprantami dalykai – nuo pandeminių situacijų iki geopolitinių įtampų, nuo ekstremalių oro sąlygų iki kibernetinių atakų. Lietuvos gyventojams ir verslui tenka vis rimčiau galvoti apie atsarginius planus.
Kaip ruošiasi Lietuvos institucijos?
Valstybinės institucijos jau kelerius metus aktyviai diegia kritinės infrastruktūros atsparumo sistemas. Remiantis naujausiais duomenimis, net 78% strateginės svarbos valstybinių objektų Lietuvoje dabar turi autonomines energijos tiekimo sistemas, kurios gali užtikrinti nepertraukiamą darbą bent 72 valandas. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad privatus sektorius ir namų ūkiai šioje srityje stipriai atsilieka.
„Matome aiškų skirtumą tarp pasirengimo lygio valstybiniame ir privačiame sektoriuose,” – teigia energetinio saugumo specialistai. Jų vertinimu, mažiau nei 30% Lietuvos įmonių turi tinkamai parengtus veiklos tęstinumo planus energijos tiekimo sutrikimų atveju, o tarp namų ūkių šis skaičius nesiekia net 15%.
Kodėl dabar tai ypač aktualu?
Europos energetikos reguliavimo institucijos šiemet paskelbė ataskaitą, kurioje nurodoma, kad dėl įvairių veiksnių elektros tiekimo trikdžių rizika artimiausiems dvejiems metams išlieka padidinta:
- Besitęsianti klimato kaita lemia vis dažnesnius ekstremalius meteorologinius reiškinius
- Elektros infrastruktūros senėjimas daugelyje regionų
- Išaugęs kibernetinių atakų prieš kritinę infrastruktūrą skaičius
- Energijos šaltinių diversifikacijos pereinamasis laikotarpis
„Šį rudenį ir žiemą tikėtini tiek trumpalaikiai, tiek ilgesni elektros tiekimo sutrikimai,” – perspėja energetikos ekspertai. Todėl tiek verslas, tiek eiliniai gyventojai turėtų būti pasiruošę tokioms situacijoms.
Rezervinio maitinimo sprendimai: technologijų evoliucija
Šiuolaikinės rezervinio maitinimo technologijos išgyvena reikšmingą evoliuciją. Tradicinės sistemos, naudojančios AGM akumuliatorius, vis dar dominuoja rinkoje dėl patikimumo ir ekonomiškumo santykio.
„AGM technologija pasižymi tuo, kad akumuliatoriuose elektrolitas yra absorbuotas specialioje stiklo pluošto matricoje, o ne laisvai, kaip įprastuose akumuliatoriuose,” – aiškina elektros inžinerijos specialistai. Ši konstrukcija leidžia akumuliatoriams būti saugesniems, efektyvesniems ir ilgaamžiškesniems.
Svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis rezervinio maitinimo sprendimus:
- Talpa ir veikimo laikas – būtina tiksliai įvertinti, kokius įrenginius ir kiek laiko reikės maitinti.
- Reakcijos laikas – kiek greitai sistema perima maitinimą nutrūkus elektros tiekimui.
- Priežiūros poreikis – šiuolaikinės sistemos reikalauja minimalios priežiūros.
- Aplinkos sąlygos – temperatūra, drėgmė ir ventiliacija gali stipriai paveikti sistemos efektyvumą.
Ryšio užtikrinimas krizinėse situacijose
Elektros tiekimo sutrikimai neišvengiamai paveikia ir ryšio infrastruktūrą. Todėl kritiniams duomenų perdavimo kanalams užtikrinti vis dažniau naudojami pažangūs optiniai kabeliai, kurie turi eilę privalumų prieš tradicines ryšio priemones.
„Optinis ryšys yra atsparus elektromagnetiniams trikdžiams, o tai ypač svarbu ekstremaliose situacijose, kai dėl įvairių priežasčių gali kilti elektromagnetiniai trukdžiai,” – paaiškina telekomunikacijų ekspertai.
Naujausi duomenų perdavimo sprendimai pasižymi:
- Atsparumu fiziniams pažeidimams
- Didesniu duomenų perdavimo greičiu
- Galimybe veikti ekstremaliomis sąlygomis
- Mažesniu energijos poreikiu
Praktiniai patarimai verslui ir namams
Verslui:
- Rizikos vertinimas. Atlikite kritinių sistemų auditą ir nustatykite, kurios iš jų privalo veikti bet kokiomis sąlygomis.
- Rezervinio maitinimo sistemos parinkimas. Specializuotos sistemos turėtų būti konfigūruojamos pagal specifinius poreikius, įvertinant apkrovų pobūdį ir kritines funkcijas.
- Testavimo protokolas. Reguliariai testuokite sistemas, bent kartą per ketvirtį vykdant pilną apkrovos testą.
- Duomenų atsarginės kopijos. Užtikrinkite, kad kritiniai duomenys būtų reguliariai kopijuojami ir saugomi geografiškai nutolusiose vietose.
- Komunikacijos planas. Numatykite, kaip palaikysite ryšį su darbuotojais ir klientais energetinių sutrikimų metu.
Namams:
- Minimalus rinkinys. Kiekvienuose namuose turėtų būti bent jau nešiojama rezervinė baterija mobiliesiems įrenginiams įkrauti.
- Apšvietimo sprendimai. Įsigykite įkraunamus LED šviestuvus, kurie gali veikti autonomiškai kelias dienas.
- Maisto ir vandens atsargos. Rekomenduojama turėti bent 3 dienų atsargas.
- Alternatyvūs ryšio kanalai. Turėkite radijo imtuvą su baterijomis, kad galėtumėte gauti informaciją, kai neveikia internetas ir mobilusis ryšys.
- Šildymo alternatyvos. Ypač šaltuoju metų laiku svarbu turėti alternatyvų šildymo būdą.
Ilgalaikės tendencijos
Energijos saugumo ekspertai pabrėžia, kad ateityje tokių situacijų, kai reikalingos autonominės energijos sistemos, tik daugės. Tai lemia keletas veiksnių:
- Perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie pasižymi mažesniu stabilumu
- Augantis energijos poreikis dėl skaitmenizacijos ir elektrifikacijos
- Klimato pokyčiai, lemiantys dažnesnius ekstremalius reiškinius
- Geopolitiniai iššūkiai, galintys paveikti energijos tiekimo saugumą
„Investicija į patikimus rezervinio maitinimo ir ryšio sprendimus šiandien – tai ne prabanga, o būtinybė,” – teigia specialistai. Jų vertinimu, tokios investicijos ilguoju laikotarpiu ne tik užtikrina veiklos tęstinumą, bet ir sukuria konkurencinį pranašumą.
Šis straipsnis parengtas konsultuojantis su energetinio saugumo ir telekomunikacijų specialistais. Informacija atnaujinta 2025 m. lapkričio mėn.
