Už santūrių laidojimo namų durų vyksta gyvenimas, apie kurį mažai kalbame, bet kurio svarbą neišvengiamai patiriame sunkiausiais gyvenimo momentais. Prisilietimas prie mirties kasdienybės reikalauja išskirtinio profesionalumo, empatijos ir psichologinio stabilumo. Su kokiais iššūkiais susiduria šios profesijos atstovai ir kaip laidojimo namų paslaugos padeda šeimoms išgyventi netekties laikotarpį?
Profesija, reikalaujanti pašaukimo
Saulei dar nepakilus virš horizonto, Mindaugas jau ruošiasi darbo dienai. 15 metų patirtį turintis laidojimo namų direktorius pasakoja:
„Daugelis mano, kad mūsų darbas niūrus ir depresyvus. Tačiau aš matau jį kitaip – mes padedame žmonėms oriai atsisveikinti su artimaisiais, suteikiame ramybę chaoso akimirkomis.”
Jo darbo diena prasideda nuo dokumentų tvarkymo, susitikimų su šeimomis planavimo ir paslaugų koordinavimo. „Kiekviena netektis unikali, kaip ir kiekvienas atsisveikinimas,” – pabrėžia Mindaugas.
Diena iš laidojimo namų darbuotojo perspektyvos
Vilniaus laidojimo namų komanda kasdien susiduria su giliausiomis žmogiškojo skausmo išraiškomis, tačiau jų profesionalumas leidžia išlikti ramybės uostu šeimoms chaotiškame sielvarto vandenyne.
7:30 – Rytinis pasitarimas, kurio metu aptariama dienos darbotvarkė, paskirstomi darbai, peržiūrimos naujos užklausos.
8:30-10:00 – Susitikimai su šeimomis, planavimas. Laidojimo namų konsultantė Regina pasakoja: „Kartais šeimos ateina jau žinodamos, ko nori, tačiau dažniau jos tiesiog pasimetusios. Mūsų užduotis – švelniai vesti juos per visą procesą, suteikti informaciją ir padėti priimti sprendimus”.
11:00-15:00 – Ceremonijų organizavimas, šarvojimo salių paruošimas, bendravimas su religinių bendruomenių atstovais.
15:00-17:00 – Administracinių klausimų sprendimas, dokumentų tvarkymas, finansinių aspektų derinimas.
17:00-18:30 – Pasiruošimas kitai dienai, trumpa refleksija.
Profesijos iššūkiai, apie kuriuos nekalbama
Balai Markevičiūtei, laidojimo namų floristei, tenka kurti kompozicijas, turinčias išreikšti neišreiškiamą.
„Gėlės kalba tada, kai žodžiai nebepadeda”, – sako ji, ruošdama gedulingą puokštę. – „Kartais artimieji pasakoja velionio gyvenimo istorijas, o aš bandau jas perteikti gėlių kalba. Tai jautrus ir atsakingas kūrybinis procesas”.
Psichologinis atsparumas tampa būtina sąlyga ilgalaikiam darbui šioje srityje. Laidojimo namų darbuotojai kasdien susiduria su kitų žmonių skausmu, tačiau negali leisti sau emociškai perdegti.
„Reikia išmokti išlaikyti profesionalų atstumą, bet kartu išlikti empatišku,” – dalijasi patirtimi laidotuvių ceremonijų vadovas Antanas. – „Tai kaip vaikščioti ant plono ledo – pernelyg atsiribojęs atrodysi šaltas, pernelyg įsitraukęs – greitai emociniai išseksi”.
Šiuolaikinių paslaugų spektras
Šiuolaikiniai laidojimo namai siūlo kur kas daugiau nei tik tradicines paslaugas. Vilniaus laidojimo namai komanda pastebi augantį poreikį individualizuotoms ceremonijoms, kurios atspindi velionio gyvenimo stilių ir vertybes.
„Neseniai organizavome atsisveikinimą gamtos mylėtojui – visa ceremonija vyko miške, su specialiai sukurta muzika ir poezija apie gamtą,” – prisimena Regina. – „Tai buvo nepaprastai jautru ir prasminga.”
Technologijų įtaka
Skaitmeninės technologijos keičia ir šią tradicinę sritį. Virtualūs atsisveikinimai, tiesioginės ceremonijų transliacijos, skaitmeninės atminimo platformos – visa tai tampa norma, ypač po pandemijos.
„Turėjome atvejį, kai velionio giminaičiai iš penkių skirtingų šalių galėjo dalyvauti ceremonijoje virtualiai,” – pasakoja IT specialistas Lukas. – „Technologijos padeda įveikti atstumus netekties akimirkoje.”
Profesionalų patarimai šeimoms
Vilniaus laidojimo namų komanda, turinti ilgametę patirtį padedant šeimoms išgyventi sunkiausius momentus, dalijasi keliais patarimais:
- Neskubėkite priimti sprendimų. Pirmosios dienos po netekties kupinos emocijų, tad sudėtingesnius sprendimus verta atidėti, jei įmanoma.
- Nebijokite prašyti pagalbos. Profesionalai gali perimti organizacinius rūpesčius, leisdami jums sutelkti dėmesį į emocinį atsisveikinimą.
- Leiskite sau jausti. Gedulas turi daugybę formų ir etapų, nėra „teisingo” būdo išgyventi netektį.
„Mūsų darbo esmė – ne tik suorganizuoti ceremoniją, bet ir palengvinti kelionę per gedulo procesą,” – apibendrina Mindaugas. – „Kai matome, kad šeimos akyse po atsisveikinimo ceremonijos atsiranda ne tik skausmas, bet ir dėkingumas už gražų paskutinį sudie – jaučiame, kad savo darbą atlikome gerai.”
