Paskutiniaisiais metais Lietuvoje ryškiai pakito namų savininkų požiūris į lauko erdves. Kadaise vien funkcionalumui skirti kiemai ir terasos šiandien virsta pilnavertėmis gyvenimo erdvėmis, tampančiomis namo tąsa. Šioje namų kultūros transformacijoje svarbų vaidmenį atlieka kokybiškos lauko plytelės ir naujos dizaino tendencijos.
Pandemijos pasekmė – atrastos namų lauko erdvės
„Prieš pandemiją daugelis klientų lauko erdvėms skirdavo minimalų dėmesį ir biudžetą,” – pasakoja Vilniuje įsikūrusios interjero studijos „Namų stilius” dizainerė Eglė Paulauskienė. „Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi – žmonės suvokė lauko erdvių vertę ir nori jose praleisti kuo daugiau laiko.”
Šį pokytį atspindi ir statistika: remiantis Lietuvos statybos produktų pardavėjų asociacijos duomenimis, lauko dangų ir terasų įrengimo medžiagų pardavimai per pastaruosius trejus metus išaugo beveik 40%. Ypač išpopuliarėjo aukštos kokybės lauko plytelės, kurios leidžia sukurti estetišką ir ilgaamžę erdvę.
Trys vyraujančios 2024 m. lauko erdvių tendencijos
Kalbantis su Lietuvos kraštovaizdžio architektais ir dizaineriais, išryškėja kelios pagrindinės tendencijos, formuojančios šiuolaikinių namų lauko erdves.
Pirma – funkcionalių zonų atsiradimas. „Šiuolaikinėje terasoje kuriamos atskiros poilsio, valgymo ir net darbo zonos,” – pastebi kraštovaizdžio architektas Tomas Rimkus. Pasak jo, šioms skirtingoms zonoms išskirti dažnai naudojamos skirtingų spalvų ar faktūrų lauko plytelės.
Antra tendencija – natūralumo siekis. „Matome aiškų posūkį link natūralių medžiagų arba kokybiškų jų imitacijų,” – teigia T. Rimkus. Jo teigimu, ypač populiarios tapo plytelės, imituojančios natūralų akmenį ar medį, bet pasižyminčios geresnėmis techninėmis savybėmis nei natūralios medžiagos.
Trečia ryški tendencija – lauko baldų kokybės šuolis. „Jeigu anksčiau lauko baldai būdavo žymiai paprastesni nei vidaus, dabar jie tampa beveik neatskiriami,” – pastebi E. Paulauskienė. Jos teigimu, tai skatina ir dangų kokybės augimą, nes kokybiški baldai reikalauja ir atitinkamos dangos pagrindo.
Kaip keičiasi lietuvių požiūris į lauko erdvių biudžetą?
Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad naujai statomiems namams lauko erdvių įrengimui dabar skiriama žymiai didesnė biudžeto dalis nei prieš penkerius metus.
„Jei anksčiau lauko erdvėms vidutiniškai būdavo skiriama apie 5-7% viso namo įrengimo biudžeto, dabar šis skaičius siekia 12-15%,” – atskleidžia Vilniaus nekilnojamojo turto agentūros „Namų klasė” direktorius Paulius Vaitkus.
Didžiausia šio biudžeto dalis tenka ilgaamžėms dangoms – kokybiškas pagrindas, lauko plytelės ir jų montavimas gali sudaryti iki 60% viso lauko erdvių biudžeto.
Investicija, kuri atsiperka
Įdomu tai, kad kokybiškas lauko erdvių įrengimas gali žymiai padidinti nekilnojamojo turto vertę. „Profesionaliai įrengta terasa ar kiemas gali padidinti namo pardavimo kainą 5-8%,” – teigia P. Vaitkus.
Architektai pastebi, kad labiausiai vertę didina funkcionalios, gerai apgalvotos erdvės su ilgaamžėmis dangomis. „Potencialūs pirkėjai beveik iškart atkreipia dėmesį į lauko dangų kokybę, nes tai signalizuoja apie bendrą namo kokybę ir reikalingų investicijų kiekį ateityje,” – aiškina architektas Martynas Žukauskas.
Klimato pokyčiai skatina naujus sprendimus
Keičiantis klimatui ir dažnėjant ekstremaliems oro reiškiniams, keičiasi ir lauko dangoms keliami reikalavimai. Lietingos žiemos, karštos vasaros ir staigūs potvyniai kelia naujus iššūkius.
„Pastebime, kad klientai vis dažniau domisi laidžiomis vandeniui dangomis ir inovatyviomis drenažo sistemomis,” – teigia žinoma kraštovaizdžio architektė Rūta Juškevičienė. Anot jos, šiuolaikinės lauko plytelės ne tik turi būti atsparios temperatūros svyravimams, bet ir padėti spręsti vandens nutekėjimo problemas.
Technologijos, keičiančios tradicinę sampratą
Naujos technologijos keičia ir patį lauko plytelių montavimo procesą. „Anksčiau kokybiškas lauko dangų įrengimas užtrukdavo savaites, o dabar, naudojant naujas technologijas, tą patį galima padaryti per kelias dienas,” – aiškina lauko dangų montavimo specialistas Darius Kavaliauskas.
Pasak D. Kavaliausko, populiarėja ir modulinės sistemos, leidžiančios lengvai keisti ar papildyti lauko dangas ateityje. „Klientai vertina lankstumą ir galimybę lengvai atnaujinti lauko erdves pagal besikeičiančius poreikius,” – pabrėžia specialistas.
Kultūrinis posūkis į lauką
Socialiniai tyrimai rodo, kad keičiasi ir pats lietuvių santykis su lauko erdvėmis. „Atlikę tyrimą pastebėjome, kad per paskutinius penkerius metus vidutinis laikas, praleidžiamas namų lauko erdvėse, pailgėjo beveik 40%,” – teigia sociologė dr. Aistė Bartkienė.
Pasak sociologės, tai atspindi gilesnį kultūrinį pokytį – lauko erdvės tampa ne tik poilsio, bet ir socializacijos, darbo bei kūrybos zonomis. „Stebime, kaip keičiasi pati gyvenimo kokybės samprata, kurioje lauko erdvės tampa neatsiejama kokybiško gyvenimo dalimi,” – apibendrina dr. A. Bartkienė.
Ar viskas krypsta tinkama linkme? Yra manančių, kad perdėtas dėmesys lauko erdvėms gali būti tik laikina mada. Tačiau dauguma ekspertų įsitikinę, kad šis pokytis atspindi fundamentalesnį vertybių pasikeitimą, kuris išliks ir ateityje.
