Lietuvoje vyrauja vidutinių platumų klimatas, kuriam būdingos vėsios žiemos ir drėgnos vasaros. Tokios sąlygos daro didelę įtaką žemės ūkiui, todėl tinkamai parinktos azotinės trąšos gali padėti užtikrinti stabilų ir gausų derlių. Azotas yra vienas svarbiausių augalų maistinių elementų, atsakingas už jų augimą ir derliaus kokybę, tačiau jo efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių – dirvožemio tipo, kritulių kiekio, temperatūros svyravimų ir tręšimo būdo.
Azoto poveikis dirvožemiui ir augalams
Azotas augalams būtinas fotosintezei, baltymų sintezei ir augimo reguliavimui. Jo trūkumas pasireiškia lėtu augimu, blyškiai žalia ar geltona lapija, o perteklius gali skatinti pernelyg vešlią žaliosios masės augimą, trukdant vaisių ir grūdų brendimui. Kadangi azotinės trąšos yra lengvai išplaunamos kritulių, Lietuvoje būtina rinktis tinkamus trąšų tipus ir jų taikymo laiką.
Kokias azotines trąšas rinktis Lietuvos ūkininkams?
- Amonio salietra (NH₄NO₃) – viena populiariausių azotinių trąšų Lietuvoje. Joje azotas yra tiek amonio (NH₄⁺), tiek nitrato (NO₃⁻) formoje, todėl dalis jo veikia greitai, o kita dalis įsisavinama palaipsniui. Tai itin svarbu esant vėsiam pavasariui, kai augalai negali greitai pasisavinti nitrato azoto.
- Karbamidas (CO(NH₂)₂) – koncentruota trąša, tinkanti tiek pagrindiniam tręšimui prieš sėją, tiek papildomam augalų vegetacijos metu. Ši trąša reikalauja atidumo, nes netinkamai naudojama gali sukelti azoto išgaravimą. Ypač efektyvi derinant su dirvožemio įterpimu ar lietingu oru.
- Amonio sulfatas (NH₄)₂SO₄ – šis trąšų tipas ne tik aprūpina augalus azotu, bet ir papildomai suteikia sieros, kuri būtina baltymų sintezei. Ypač tinkama rūgštesniems dirvožemiams ir augalams, kuriems reikia daugiau sieros (rapsams, ankštiniams augalams).
- Karbamido-amonio salietra (KAS) – skysta azotinė trąša, kurios populiarumas Lietuvoje sparčiai auga dėl patogaus taikymo ir efektyvumo. Ji veikia palaipsniui, mažiau išsiplauna su lietumi ir gali būti naudojama įvairiuose tręšimo režimuose.
Kada geriausia tręšti azotinėmis trąšomis?
Lietuvos klimato sąlygomis azotinės trąšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į augalų poreikius ir oro sąlygas:
- Ankstyvą pavasarį – pirmasis tręšimas yra itin svarbus žiemkenčiams, rapsams ir daugiametėms pievoms. Tokiu metu augalai turi atsigauti po žiemos ir sukaupti pakankamai maistinių medžiagų intensyviam augimui.
- Vegetacijos metu – tręšimas gali būti skaidomas į kelis etapus, siekiant išvengti azoto išsiplaunimo ir užtikrinti tolygų augalų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis.
- Vasaros pabaigoje – kai kuriems augalams, tokiems kaip kukurūzai ar vėlyvieji javai, gali būti reikalingas papildomas azoto kiekis, užtikrinantis aukštą grūdų kokybę.
Dirvožemio ypatumai ir azoto įsisavinimas
Lietuvos dirvožemiai labai įvairūs – nuo lengvų smėlingų iki sunkių molingų. Lengvi dirvožemiai greičiau išplauna azotą, todėl juose rekomenduojama dažnesnis tręšimas mažesnėmis dozėmis. Tuo tarpu sunkesniuose dirvožemiuose galima rinktis ilgesnio veikimo trąšas, kurios užtikrina stabilų azoto tiekimą.
„Azotinių trąšų pasirinkimas ir taikymo strategija turi būti pritaikyta prie konkretaus ūkio sąlygų. Net ir tos pačios trąšos gali veikti skirtingai priklausomai nuo dirvožemio pH, drėgmės ir mikrobiologinės sudėties,“ – teigia agronomas R. Petrauskas.
Azoto išsiplovimo problema ir tręšimo strategijos
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria ūkininkai, yra azoto nuostoliai dėl išsiplovimo. Ypač lietingu pavasariu ar rudenį nitrato azotas lengvai pasiekia gruntinius vandenis, mažindamas trąšų efektyvumą ir sukeldamas aplinkosaugines problemas.
Norint sumažinti azoto nuostolius, galima taikyti keletą sprendimų:
- Tręšimą dalimis, kad azotas būtų pasisavinamas palaipsniui.
- Lėtai tirpstančias trąšas, kurios išskiria azotą palaipsniui.
- Tręšimo priedus, stabdančius nitrifikaciją ir išsiplovimą.
Be to, azoto poreikis gali skirtis priklausomai nuo sezono. Pavyzdžiui, vėsią ir drėgną vasarą augalams gali prireikti daugiau azoto nei sausą ir karštą sezoną, kai jų augimas yra lėtesnis.
Modernios tręšimo technologijos
Šiuolaikinės technologijos leidžia tiksliau prognozuoti azoto poreikį ir optimizuoti tręšimą. Naudojant dronų ar palydovinių duomenų analizę, galima įvertinti pasėlių būklę ir paskirstyti trąšas pagal realius augalų poreikius. Taip pat vis dažniau naudojamos precizinės žemdirbystės sistemos, leidžiančios sumažinti sąnaudas ir maksimaliai išnaudoti trąšų potencialą.
Prekyba trąšomis Lietuvoje tampa vis labiau orientuota į tiksliuosius sprendimus, leidžiančius ūkininkams efektyviau naudoti išteklius ir pasiekti geresnius rezultatus. Azotinės trąšos yra nepakeičiamos užtikrinant augalų derlių, tačiau jų efektyvus panaudojimas priklauso nuo tinkamo trąšų tipo, tręšimo laiko ir dirvožemio ypatumų.
